Pletkas apie šildymą

Mūsų vienas smalsus kaimynas (jei norės, kad parašyčiau jo vardą, lai pasako) iš vieno su “energijos” įmonėmis susijusio žmogaus sužinojo tokį pletką!

O pletkas yra apie tai kaip VE taupo. Bandysime paaiškinti kaip:

Mūsų namo šilumos ūkio principinė schema atrodo maždaug taip:

Taigi, anot tų pletkų VE šilumokaitis perduoda šilumą į mūsų uždarąją sistemą, kuri savo ruožtu šildo radiatorių vandenį, t.y. yra minimum 3 uždaros sistemos.

VE į savo šilumokaitį, kuris savo ruožtu šildo mūsiškį, paduoda temperatūrą nuo 50 iki 90 Celsijaus laipsnių priklausomai nuo lauke esančios temperatūros. O mūsų šilumokaityje temperatūra palaikoma priklausomai nuo to kokia temperatūra nustatyta termometras 2, pagal kurį reguliuojama automatinė sklendė arba vožtuvas 1.

Paprastai tą termometras 2 valdo VE ir ten nustatyta būna kur kas žemesnė temperatūra negu paduodama į VE šilumokaitį.

O vinis yra ta, kad VE skaičiuodama mums perduodamos šilumos kiekį naudoja ΔT(1-3).

Štai kokius scenarijus mes prigalvojome:

  1. Jeigu ΔT(2-3) mažesnė negu ΔT(1-3), o taip visada bus, jeigu termometras 2 nustatyta temperatūra žemesnė negu ties vožtuvas 1, tai mes mokėsime už šilumą, kurios nenaudojame. Tiksliau už šilumą kuri niekam neteikiama ir kurios kaip ir nėra…
  2. Jeigu pavyktų ΔT(2-3) priartinti kaip galima arčiau ΔT(1-3) tuo mažiau mokėtumėm už šilumą, kurios niekas nenaudoja.

Norint pasiekti 2. scenarijaus naudą, reikia įsitikinti, jog mūsų šilumokaičio ir radiatorių sistemos iki pat pačių radiatorių šilumos nuostoliai yra maži, nes priešingu atveju mokėsime už nenaudingo ploto šildymą. Nors tai jau gal kiek geriau, negu mokėti už šilumą, kurios niekas nenaudoja. O beje termometras 2 nustatyta temperatūra visada yra kur kas (dažniausiai dvigubai) mažesnė negu ties vožtuvas 1.

Iš principo teisingiausia mūsų požiūriu būtų, jeigu VE naudotų ΔT(2-3). Bet VE savo ruožtu gali imti putotis apie tai, kad jie neatsakingi už mūsų namo šilumos nuostolius. Bet gal galime kokį nors koeficientą įvesti? Vis geriau negu mokėti už nieką… Ar ne?

Po Aldu komentaro schema gaunasi tokia:

Tame pačiame Aldu komentare yra ir formulė kita. Kviečiame diskutuoti😉

This entry was posted in Naujienos and tagged , , . Bookmark the permalink.

12 Responses to Pletkas apie šildymą

  1. seskine46 says:

    Tiesa, vienas dalykas dar nėra aiškus, t.y. tiksli metodika pagal kurią suskaičiuojama mokėtina suma į VE. T.y. šiluma skaičiuojama ne tik pagal temperatūrų skirtumą tarp vožtuvų, bet ir pagal tai kiek vandens pratekėjo. Tad jeigu vožtuvas 1 yra uždarytas, tai gal jokia šiluma nėra skaičiuojama?

  2. Tai “Vilniaus energija” su Rubikonu jau seniai mums visiems skolas užkabino už tuos trantus, kur jiems priklauso.
    Dar sakė chebra cemento maišais ir geležinėm plokštėm apdeda distancinio reguliavimo prietaisus, kad Rubikono bangos nedasiektų…

  3. ALDU says:

    Pletkai – ir yra ne daugiau kaip tik pletkai🙂.
    Šilumos apskaita visur vykdoma pagal vieną vienodą schemą ir kitokių variantų įvairiems scenarijams čia nėra.
    Apie schemą. Viskas ne visai taip. Tiksliau – visai ne taip. Iš tikrųjų, taip, yra “didysis” konturas, kuriuo cirkuliuja šilumos agentas iš tiekėjo tinklo. Tame tinkle įregti plošteliniai pašildytuvai – šildymo ir dvipakopis karšto vandens, rekuperacijos būdu šiluma perduodama į atitinkamus “antruosius” kontūrus. Šildymo antrasis kontūras ir yra tas, kurio cirkuliuoja termofikatas per visą namo šildymo sistemą, iš jo – ir radiatoriais. Antrasis konturas tiesioginio ryšio su pirmuoju neturi, iškyrus papildymą iš pirmojo gražinamosios linijos (nutekėjimo atvejais, po hidraulinių bandymų, po nuorinimų ir pan.). Karšto vandens atveju tas antrasis kontūras – tai geriamas vanduo, kuris po pašildymo dviejuose pakopose virsta karštu vandeniu bei jo cirkuliacija. Jokios “3 uždaros sistemos” nėra. Šilumos kiekius reguliuja reguliatoriai, įregti pirmojo konturo paduodamoje linijoje ( k.v. – jos atšakoje), kurie, priklausomai nuo temperatūrinių jutiklų duomenų (šildymui jutikliai įrengti antrojo konturo paduodamajoje linijoje ir lauke, o k.v. – tik padavime), valdymo kompiuteryje užduotų parametrų bei nustatytos programos, iš lauko tinklų atėjusio temofikato slėgio ir temperatūros parametrų, reguliuoja šilumos kiekius, perduodamus tiems antriesiems kontūrams.
    Apie apskaitą. Visa šiluma, suvartojama namo šilumos ir k.v. sistemuose, apskaitoma įvadiniu šilumos skaitikliu. Šilumos formulė paprasta:
    P=Δt x m.
    Kur Δt – temperatūrų skirtumas. Tai – tiekėjo pateikto ir jam gražinto šilumos agento temperatūrų skirtumas (T1-T2).
    m – šilumos agento masė.
    Šis kiekis išdalijamas į 3 dalis šildymo sezono metu į 2 – ne jo metu. Tos dalys: šiluma šildymui, šiluma k.v. paruošti ir šiluma k.v. temperatūrai palaikyti (arba šilumos nuostuoliai k.v. tiekimo ir cirkuliacijos sistemoje). Mūsų namuose šiluma šildymui apskaitoma butų šilumos skaitikliais, k.v. – jo debito butuose skaitikliais (laikoma, kad 1 kub. m pašildyti suvartojama 51 kWh). Šie skaitikliai turi nuotolinį nuskaitymą.
    Taigi, mano manymu, formaliai čia manipuliuoti, kažką klastoti galimybių nėra. Yra tik tam tikri “teoriniai” niuansai, apie kuriuos tingiu rašyti ( ir taip daug privariau ;))) ir dėl kurių tiekėjas “nelieka nuskriaustas”. Dėl šių niuansų jis papildomai sau pasipinigauja…

  4. ALDU says:

    Deja, nespėjau parašyti, kad neverta braižyti tą schemą – iš trumpų žodinių aprašymų ir bendrojo supratimo, žinoma, sunku perteikti jos techniškai tikslų grafinį atvaizdą. Pvz., toje schemoje šilumos skaitiklio debitomatis yra paduodamoje linijoje, o turėtų būti gražinamoje, realybėje nėra slėgio jutiklių (slėgiai, o tiksliau – jų skirtumas, šilumos suvartojimą įtakoja betarpiškai, bet ne taip akivaizdžiai), nepavaizduoti cirkuliaciniai siurbliai, truputi ne tokios vamzdynų jungtys ir t.t… Šių schemų pakankamai galima rasti internete, pvz.: http://neriesvingis.wordpress.com/2010/08/23/daug-budu-buto-apsildymo-kastams-mazinti/ ar http://www.krantai.lt/ru/naujienos.html?print=1&show=placiau&id=1182&PHPSESSID=
    Tokios schemos yra tipinės nepriklausoms uždarosioms šyldymo sistemoms, jos iregtos praktiškai visuose Vilniaus daugiabučiuose per 2004-2008 metais vykusią ŠP modernizavimo programą. Tiesa, jose nepavaizduotas tas aspektas, kad “VE” visur įrengė ne tik distancinį duomenų nuskaitymą, bet ir Š bei KV reguliavimo galimybę, kuo ir naudojasi, apeidama sistemų prižiūrėtoją.
    Tiesa, tose schemose nėra pratesimo – nepavaizduota kaip įrengta konkreti vidaus šildymo sistema. Mūsų atveju – tai kolektorinė. Ji atrodo taip http://www.mosmontaj.ru/pic/otoplenie_01.gif
    Grižtant prie tų “pletkų”, gal ir turėta omeny tie kolektoriniai atsišakojimai į šildymo prietaisus… Tačiau jais cirkuliuoja tas pats namo vidaus šildymo sistemos vanduo, išėjęs iš pašildytuvo ir vėl į jį sugrižęs, t.y., jokio 3-io konturo nėra.
    Šiam kartui tiek. Vėliau, jei įdomu, galėčiau aprašyti savo samprotavimus kaip “VE” išdalija mums šilumą ir kokie tame išdalijime yra “povandeniniai akmenys”. Būtent samprotavimus, nes gauti tikslią informaciją iš jų – netriviali užduotis…😉
    P.S. O kažką žinau apie daugiabučių namų priežiūrą todėl, kad profesionaliai tuo užsiimu🙂.

    • seskine46 says:

      Schemą braižiau tik iš entuziazmo😉 T.y. noro pasitreniruoti ant Microsoft visio 2010 (dar nebandžiau, tai buvo puiki proga pasipratinti).

      Kai prieis rankos parašysiu naują postą su jūsų nuorodose pateiktomis schemomis.

      Tačiau vėl parašėte ilgą komentarą (šiaip labai įdomų), bet vis tiek paties įdomiausio ir neparašėte! Tas “Vėliau, jei įdomu, galėčiau aprašyti savo samprotavimus kaip “VE” išdalija mums šilumą ir kokie tame išdalijime yra “povandeniniai akmenys”.” ir yra pats įdomiausias dalykas!🙂 Samprotavimų užtenka sočiai, juolab iš išmanančio dalyką. Mano nuomone svarbiausia yra tai kokias išvadas iš tų samprotavimų galėsime pasidaryti ir kokius sprendimus galėsime priimti (jei tai bus įmanoma).

      Tiesa, turiu dar vieną klausimą: o ar kas nors audituoja VE skaičiavimo metodiką, jų kompiuterių, kurie valdo šildymą, nustatymus ir pan.?

  5. Pingback: Penktadienio schema #12

  6. vartotojas says:

    nesvarbi visai ta išdalinimo metodika ar tie povandeniniai akmenys.
    Esmė namo įvadinio skaitiklio suskaičiuota šiluma.
    Jei VE paduoda 2 laipsniais žemesnę termofikato temperatūrą nei priklauso prie tam tikros lauko temperatūros – skaitiklio parodymai didėja
    Nuolat besikeičiantis debitas taip tap daro įtaką (ALDU įvardijo tai kaip masę – galima ir taip sakyti). Ryte gali būti 0,5 m3/h, o vakare 1,2 m3/h, bet pagal ką nusprendžia VE kada didinti debetą kada mažinti nežinau (ir tai priklauso tikrai ne nuo lauko temperatūros). Šio parametro įtaka mažesnė namo sunaudoto šilomos kiekio didinimui. Bet per šildymo sezoną žaidžiant šiuo rodikliu, manau, 5 procentais padidinti namo suvartojimą neturėtų būti sunku.
    O pletkų ir aš esu visokių girdėjęs.

    • seskine46 says:

      O sakykite, vartotojau, ar galima to debeto sukinėjimo įtakas sumažinti įsirengus va štai pavyzdžiui štai šitą automaitizuotą sistemą?

      Ar užtektu Rubisafe’o ir tiesiog protingo šilumos punkto priežiūros žmogaus, kuris pakankamai dažnai lankytųsi mūsų šil. punkte ir darytų gerus pareguliavimus?

      • vartotojas says:

        na apie tuos du valdymo blokus rašo, kad jų galimybės tokios pat..
        geras reguliuotojas aišku galėtų padėti, bet kur tokį rasši? – ir ar tas reguliuotojas neturėtų būti labiau programuotojas nei šilumininkas..
        visai įdomi mintis – turėti atskirą reguliatorių (ar tai būtų Danfos ar Rubiseifas nesvarbu), kuris tik reguliuotų pastato termofikatą ir karštą vandenį, o VE su savo jau įrengtu rubiku galėtų tik nuskaityti duomenis.
        Savu laiku VE reguliavo per nuotolinį .. dabar sako, kad nebereguliuoja. Bet ar kas galėtų patikrinti, kad Rubiseifo programinėje įrangoje nepaslėpti algoritmai, kurie pakeitė nuotolinį valdymą? Kiek paskutiniu metu kaitalioju termofikato ir karšto vandens parametrus – įspūdis toks, kad sumažinti švadinio šilumos skaitiklio parodymųs neįmanoma (tarsi jau būtų padarytas grafikas kiek šilumos namas sunaudoja).
        VE svetainėje pagal adresą galima palyginti vidutinę kv.m. šildymo kainą. Ten kur internete rodė brangiau, žiūrint pagal sąskaitas buvo pigiau.
        Man kol kas aišku, kad VE turi kvotą – ir ją visada išnaudos. Lieka tik išsiaiškinti ar per nuotolinį vadymą ar per Rubiseifo programinę įrangą, ar šilumos skaitiklis ir fiziškai jį atjungus po mėnesio parodys kiek šilumos namas sunaudojo. Kai patikrinsiu paskutinį variantą (jei užteks drąsos) bus aišku ar verta galvoti apie kitą automatizuotą sistemą šalia esamos.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s