Ketvirtadienį buvau konferencijoje-reklamoje.
Paprastai esu nusiteikęs gan skeptiškai panašių renginių atžvilgiu. Tokie renginiai dažnai būna kokie nors bandymai iškišti niekam nereikalingą šlamštą. O blogiausiu atveju įtraukti į kokią nors piramidinę avantiūrą.
Bet kai paskambinusi moteriškė pasakė, kad kalbės apie nuotolinio valdymo šilumos reguliavimo sistemas, tai nutariau sudalyvauti.
Dėl bandymo iškišti kažką neklydau: konferencijos esmė buvo pareklamuoti “Danfoss” firmos šilumos tiekimo sistemų reguliatorių už ~5000 litų. Pavadinimas to daikto kažkoks ECL-300. Bet buvo gan įdomu ir galbūt tas dalykas visai geras dalykas ir mums netgi labai tiktų.

Čia paveiksliukas iš tų ECL sistemų. Sunku pasakyti ką jis reiškia. Ar jis reiškia, kad inžinieriai įrengę tą sistemą gali eiti vienračiu mokytis važinėtis, nes nėra daugiau ką veikti, ar ta sistema naudotis gali tik vienračiu mokantys važinėtis inžinieriai…
Bendrijos, kurioje įrengta ECL-300 sistema, pirmininko atsiliepimai
Kalbėjo kažkurios Vilniaus DNSB pirmininkas (jų namas irgi 16 aukštų), kuris tą sistemą gyrė. Jis ir pasakė, kad jiems kainavo ji ~5000 litų ir kad atsipirko jiems ta investicija per vieną žiemą[1]. Netgi kai ta žiema buvo patirties sėmimosi žiema. Įdomu kaip bus pas juos šią žiemą, kai sistema daug-maž sukalibruota.
Šilumos reguliavime netikslumai gali būti, jei sistema labai didelė. Reguliuojamas tai tik vienas taškas iš principo (šilumnešio padavimas į šilumokaitį), o visa sistema yra didelė ir gan inertiška. Tos bendrijos pirmininkas užsiminė, jog tą inertiškumą sumažinti padeda galingas karšto vandens siurblys (1 kW galingumo). Galbūt dėl to ir nereikia jokių papildomų balansinių sistemų.
Pernai, po dviejų šildymo sezono mėnesių pas tą pirmininką net Vilniaus Energija buvo atlėkusi. Bandė aiškintis kodėl tokie maži šilumos sumažinimai. Tai pamatę tą automatiką apsiramino.
Daugiausiai sutaupymo su ta sistema, jei išorės temperatūra svyruoja nuo -5 iki +5. Tada šilumokaičio Temperatūros skirtumas išauga net iki 10 laipsnių, o tai yra labai daug.
Per praėjusią žiemą jie sunaudojo 96 kWh/m^2 (čia po sistemos suinstaliavimo, na dar laiptinės langų ir durų keitmo). O užpraeitą žiemą 107 kWh/m^2.
Danfoss atstovo pristatymas
Įdomiausia dalis yra ta, kad tas daiktas gali būti valdomas internetu. Ir šilumos režimą neišeidamas iš namų ar ofiso gali reguliuoti koks nors profesionalas, kuris žino kiek turi būti atiduodama šilumos energijos į šildymo kontūrą ar karšto vandens kontūrą ir kokia turi būti grįžtančio šilumnešio temperatūra, kad visiems gerai būtų. Ir negana to, kad gerai būtų, bet dar kad ir kiek įmanoma pigiau.
“Danfoss” atstovas Kęstutis Paulavičius užsiminė, jog labai svarbu, kad nebūtų “pjūklų” šildymo sistemose. Pjūklai tai aukštos amplitudės šildymo grafiko kreivės svyravimai. Tuos didelius svyravimus šis specialistas pavadino netgi mirtimi šilumokaičiui, nes šis dėl tų temperatūrų svyravimų labai greitai užkalkėja.
O užkalkėja tie šilumokaičiai dažniausiai dėl to, kad niekas į reguliavimą nekreipia dėmesio ir mano, jog jie neneša jokios naudos. Reguliuoti reikia protingai – ypač, jeigu temperatūrų svyravimai staigesni. “Danfoss” reguliatoriai yra protingesni ir jie moka nedaryti didelių pjūklų.
Tas grožis dar moka kaupti visą rodmenų statistiką, kurios duomenis galima vėliau analizuoti ir pjaustyti visokiais statistikos analizavimo būdais iki pažaliavimo.
Sistemos diegimas
Kita įdomioji dalis yra ta, kad visą tą temperatūrų režimą moka reguliuoti ir energijos tiekėjo įrenginys, kuris vadinamas “Rubisafe”. Anot “Danfoss” reklamuotojų, šilumos režimo reguliatorių yra gan logiška atskirti nuo šilumos tiekėjo (jei kas nežinote, tai “Rubisafe’ai” yra Vilniaus Energijos įrenginys”), nes pastarasis gali reguliuoti šilumą kaip jam šaus į galvą: payzdžiui papleškinti kokią nors mokyklą savaitgalį, kai nieko nėra klasėse – ypač tada, kai reikia įvykdyti dujų sudeginimo normatyvą.
“Rubisafe” įrenginys yra apsaugotas įstatymiškai – jo atjunginėti neturime teisės. Bet atjunginėti negalima tik tos dalies, kuri nuskaito pagrindinio įeinančio šilumos skaitiklio rodmenis ir tuos duomenis savo antena siunčia energetikams. O va štai tą dalį, kuri prijungta prie mūsų šilumos ūkio – vožtuvų, reguliatorių ir ten dar kokių nors santechnikos stebuklų tai galima! Galima, nes visi tie vožtuvai, reguliatoriai ir dar kokie nors santechnikos stebuklai yra mūsų, o ne energijos tiekėjo.
Jūsų nuomonė
Tie, kas daskaitė iki čia galite netgi prisijungti prie jų sistemos ir naudodami testinio vartotojo prisijungimą (klauskit komentaruose) su tomis šildymo kreivėmis pasižaisti.
Aš taip pat sukūriau ir sumanymą Lietuva 2.0 portale. Prašome reikšti apie tą daiktą savo nuomones ir nesikuklinti prašome.
_____________________
“visą tą temperatūrų rėžimą moka”
„Rėžimas“ ar „režimas“?
Ir rėžimas, ir režimas yra taisyklingi skirtingų reikšmių žodžiai.
Daiktavardis rėžimas padarytas iš veiksmažodžio rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. skersti, pjauti; 3. labai skaudėti; 4. labai erzinti (jutimo organus); 5. skrieti, brėžti; 6. kirsti, trenkti, daužti; 7. šnek. atvirai, tiesiai sakyti; 8. prk. smarkiai ką daryti, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, 2003), pvz., Miško biržės rėžiamos laikantis biržių rėžimo nurodymų.
Tarptautinis žodis režimas [pranc. régime] vartojamas reikšmėmis: 1. tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi, tvarka; 2. sistema taisyklių, priemonių, reikalingų vienokiam ar kitokiam tikslui pasiekti; 3. valst. santvarka, tvarka; valdymo forma (ypač pagrįsta prievarta); valdžia, vyriausybė; 4. gamtos reiškinių, objektų parametrai, jų kaita (žr. Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 646), pvz.: Patalpoje palaikomas tinkamas oro temperatūros ir drėgmės režimas. Lankstus sutrumpinto darbo laiko režimas nepažeidžia Konstitucijos ir Žmonių saugos darbe įstatymo.
Ačiū Pasteb4jime už pastebėjimą. Iš tiesų turėjau omenyje režimą. Tiesiog ta “e” šaknyje skamba kaip “ė”, o aš apie tas reikšmes tiesiog nesusimąstau rašydamas.
Ar tikrai skamba ė? Aš tai tariu e.
Taip ir maniau, kad čia tu tas kalbonacis. Nors šiuo atveju tai pilnai sutinku – prasmės skirtingos.
Užtai nenustosiu teisintis: “režimas” žodyje kirtis yra ant i. Man tikrai aiški “e”, kai tariu “Reeeeežimas”, bet paprastai taip netariu.
Payoutūbinau “režimas” ir radau va tokį keistuolį:
http://youtu.be/fdoZNjPu0P4 – man gan aiškiai “rėžimas”. Bet jis gal ir galvoja apie žodį su “ė” raide.
Va čia irgi gan aiški “ė” (žr nuo 1:23):
Kodėl aš kalbonacis? “Pasteb4jimas” ne aš. Tiesiog parašiau kaip aš tariu.
O tai, pvz., žodį degimas irgi tari dėgimas? Vežimas – vėžimas? Jei taip, tai tada ir ten rašyk ė, man gi negaila 🙂
> Va čia irgi gan aiški “ė” (žr nuo 1:23)
Aiškiai sako “Asado režimas”, o ne “Asado rėžimas”.
Tikiuosi, kad Robertas nesupyks, bet aš įdėsiu mūsų pokalbį FB’e į čia:
Robertas Atikas: Teoriškai tiek rubisafe tiek ECL300 daro tą patį. Net galėčiau teigti kad rubisafe kiek pažangesnis agregatas. Realiai skiriasi tik abiejų valdiklių “defoltinė” konfigūracija (sunku paaiškinti kodėl ). O didžioji dauguma dirba būtent ant “defolto” .
Programuojant rubisafe galima daug ką pakeistii…. Viskas priklauso nuo sugebėjimų patirties ir žinoma noro(interesų)…
Robertas Atikas: Beje jūs, kaip bendrija, tikrai turite teisę keisti rubisafe parametrus
Skirmantas Tumelis: Bet Rubisafe parametrus nuotoliniu būdu gali keisti ir energijos tiekėjas. Ar ne?
Ar ten nėra realizuoto nuotolinio valdymo?
Jei tiesa, kad abu galima reguliuoti lygiavertiškai, tai problemos lieka tik tame kiek laiko ir dėmesio skiri tam reguliavimui. Tiesa?
Robertas Atikas: Nuotolinis valdymas techniškai įmanomas, tačiau uždraustas enmin’o. Yra buvę kad Vilniaus energija gavo rimtą baudą už bandymą reguliuoti nuotoliniu būdu. Bendrijai už simbolinį mokestį (ar tam tikromis sąlygomis nemokamai) galima gauti prisijungimą per internetą prie savo name esančio rubisafe kur yra visi LOG’ai
Taip, abu reguliatoriai yra lygiaverčiai… jei tik tinkamai suprogramuoti.
Skirmantas Tumelis: Dėkui už info. Žinosiu ką lyginti.
Robertas Atikas: Asmeniškai aš savo name instrumentinėmis priemonėmis nuolat stebiu šilumos punkto parametrus. Bandymų perreguliuoti parametrus per nuotolį nesu užfiksavęs….
Už savo 52kv.m. buto šildymą praeitą sezoną mokėjau max 90Lt/mėn.
Skirmantas Tumelis: Aha. Tai čia atsiskleidžia Danfoss privalumas – ten yra labai paprastas ir patogus nuotolinio prisijungimo interfeisas.
Kaip suprantu Rubisafe to neturi. Tiesa?
Robertas Atikas: turi
Robertas Atikas: Prie rubisafe yra patogus prisijungimas tiesiog per internetą. Galima matyti visus parametrus. LOG’us ir t.t.
O stebiu instrumentais dar nuo tų laikų kai nebuvo tokios galimybės. O dabar palikau “dėl visa ko”.
Mūsų namas (85 butai, dvivamzdė sistema) reguliuojamas senu reguliatoriumi Donfoss ECL 9300 internete nelabai kur rasti tokį reguliatorių su rodykline laikrodžiu. Laikrodis sugedęs, temperatūros reguliatorius veikia. Daviklis pritvirtintas ant nešildomos patalpos sienos, todėl atšilus orui nesumažinamas srautas, taip kaip akumuliacinė siena spinduliuoja davikliui šaltį. Laikrodis padėtų komfortiškiau kažkiek sureguliuoti sistema, bet žymaus taupymo nebūtų, nes namas didelis ir inercinis, vien šildymo sistemoje apie 2,5m³ skysčio. Pagal šildymo rodiklius pakliūname į taupiausių aukščiausia lygį iš senų tipo, nerenovuotų namų (architektūrinis paveldas).
Pjūklo šuoliai labai kenkia šilomaikaičiui, dėl metalo deformacijos, trumpina šilumokaičio tarnavimo laiką, kaip ir vamzdynų. Šildymo sistemoje yra suminkštintas skystis, kuris neturi kalkių, todėl šuoliai negali surinkti čia kalkių nuosėdų.
Vandens pašildymo sistemoje, kur šildomas šaltas vanduo, pakliūva vanduo nenukalkintas, čia ir renkasi kalkių nuosėdos, piko valandomis reikia paruošti greitai daug karšto vandens 1-2m³ vandens, todėl nėra tokio reguliatoriaus kuris padėtų išvengti šuolių. Tai galėtų išvengti rezervinis tūrinis talpykla (boileris), kuris taip turėtų šilumos nuostolių.
Taip pat esame numatę pasikeisti į Danfoss ECL Comfort 310. Tai pat buvau sužavėtas internetiniu valdymu, bet buvo atsisakyta tos minties. Taip kaip gyvename tame pačiame name ir patys administruojame. Per internetą valdomas reguliatorius brangesnis, vienkartinis serverio užsakymas, kasmetinis serverio palaikymo mokestis, mokestis už duomenų atsikėlimo iš istorijos. Ir čia kainos kaip monopolistų, kaip ir spec. atminties raktelis siekia debesis. “Galbūt dėl to ir nereikia jokių papildomų balansinių sistemų.“ Klaidinga mintis, vienas iš didžiausių taupymo formų tai teisingai subalansuota sistema. Labai Danfoss prekybos atstovas įpiršti automatinius balansinius reguliatorius, (300 lt x 50=15‘000Lt) tik po ilgų prieštaravimo ir sąžiningo santechniko pritarimo, apsiramino. Kad prie dvivamzdės sistemos, tai ekonomiškai nepasitvirtins. Kas labiau turėtų pasitvirtinti prie vienvamzdis sistemos. Sėkmės.
Ačiū už informaciją! O gal dar galėtumėte pasakyti ką vadinate vienvamzde, o ką dvivamzde?
Vienvamzdė, tai ta, kur ant vieno kontūro nuosekliai sujungti visi butai?
O Dvivamzdė, kur prie šildymo kontūro kiekvienas butas jungiamas lygiagrečiai?
Tikriausiai ši sistema vadinama dvivamzde:

Tiesa?
Taip, dvivamzdė, kur prie šildymo kontūro kiekvienas butas jungiamas lygiagrečiai, kas turi nemažai privalumų. Kas nebuvo taikoma, naujesnio tipo daugiabučiams. Nuo pirmos dienos administruojame visą namą, namo gyventojai. Šilumos ir vandens monopolininkai valdymas tik iki pagr, namo įvado skaitiklių. Taip gaunasi kiek pigiau, bet su nuostolių kenkėjais tenka patiems kovoti – teismai.