Na, štai… Nepraėjo nei du mėnesiai, o aš preliminarius balsavimo rezultatus turiu.
Skaičiuoti nėra lengva, nes:
- Raštas ne visų kaimynų lengvai įskaitomas.
- Ne visi kaimynai užrašė namo ar buto numerius. Kai kurie nepasivargino net vardo/pavardės užrašyti.
- Sumuoti reikėjo ir anketų ir portalo balsavimo rezultatus.
- Turto savininkų balsavimui reikėjo susirašyti kiekvieno balsavusiojo balsų kiekį.
Pasirašyti prašoma buvo ant keturių anketų:
- Dėl valdybos narių
- Dėl žemės tapimo bendrijos nuosavybe
- Dėl 4 namo lauko durų finansavimo
- Dėl Šilumos siurblių įrengimo karštam vandeniui pašildyti
Pirmosios dvi anketos – bendrijos narių balsų objektas. Antrosios – turto savininkų.
Bendrijos nariai balsuoja dėl Bendrijos organizacinių reikalų bei dėl bendrijos turto reikalų. Turto savininkai balsuoja dėl visokių ūkinių reikalų.
Pagal 2014-08-14 dienos RC išrašą mūsų namuose turto turi 141 asmuo (tame tarpe keli juridiniai). Bendrijos reikalų kvorumas: 141/2=70.5, t.y. =>71 asmuo.
Pagal tą patį RC išrašą mūsų bendrijoje yra:
- 12 sandėliukų 4 name
- 25 sandėliukai 6 name
- 3 komercinės patalpos 4 name
- 2 komercinės patalpos 6 name
- 62 butai 4 name
- 64 butai 6 name
- 1 parkvietė, kurioje yra 95 vietos
Taigi, viso: 12+25+3+2+62+64+1=169 turto vienetai. Kvorumas: 169/2=84.5, t.y. >84.5 balso.
Turto savininkams balsai skaičiuojami taip:
- 1 balsas už vieną butą;
- 1 balsas už vieną sandėliuką
- 1/95 balso už vieną parkvietę.
- Su sąlyga, kad bendrija turi 22 parkvietes, tai jų savininkais esame mes visi, t.y. 141 asmuo. Tos parkvietės kiekvienam iš 141 asmenų duoda papildomai: 22/95/141=0.0016424038820455 balso.
Taigi, žmogus turintis vieną butą, vieną sandėliuką ir vieną parkvietę turi: 1+1+1/95+22/95/141=2.01216871967152 balso.
Mūsų bendrijoje nemažai balsavusiųjų yra butų/sandėliukų/parkviečių bendrasavininkai. Ir jeigu balsavo tik vienas iš buto/sandėliuko/parkvietės bendrasavininkų, tai jis turi tik 1/2 balso už tą butą/sandėliuką/parkvietę.
Na, o čia preliminarūs rezultatai:
Tai kaip ir nėra kvorumo, nes daug neįskaitomų irba tik parašų.
Bus darinkta artimiausiu metu.
Dėl žemės įgavimo bendrijos nuosavybėn balsavome už.
Klausimui dėl durų trūksta dar ~6 balsų.
Tai įvyko dėl to, kad daugiausiai balsavo tik vienas iš kelių butų/sandėliukų/parkviečių savininkų.
Šilumos siurbliams irgi trūksta balsų – dėl tos pačios priežasties. Balsavusiųjų bendrasavininkai turi ~14 balsų.
Žemės reikalą formalizuoju, na o kitiems darinksim balsus tikiuosi per kokį mėnesį ar gal net greičiau.
P.S. Balsavusiųjų prieš, kaip matote, nėra daug. Bet beveik visi balsavę “PRIEŠ” balsavo visose anketose vienodai.
Šeškinės 4 ir 6 namų bendrijos žiniasklaida 
Rašėte, kad „žmogus turintis vieną butą, vieną sandėliuką ir vieną parkvietę turi: 1+1+1/95+22/95/141=2.01216871967152 balso.“ Kažin, ar taip turėtų būti. Manau, kad:
1. reikėtų atskirti bendrojo naudojimo objektus. Jūsų bendrijoje yra du namai, reiškia mažiausia 2 objektai. Galite atskirti ir parkingą su sandėliukais kaip 3-ią vienetą. Arba kiekvienam namui priskirti po tam tikrą dalį rūsio patalpų. Todėl klausimas dėl 4 namo durų finansavimo turėtų būti sprendžiamas tik 4 namo gyventojų.
2. galima atskirti balsavimą dėl klausimų, susijusių su papildomu turtu (priklausiniais). Tai sandėliukai ir parkavimo vietos, kurių pagal Jūsų pateiktus duomenis yra 12+25+95 viso 132.
3. Visais kitais klausimais balsuoja pagrindinio turto vieneto (buto, komercinės patalpos) savininkas kuriam priskiriama po vieną balsą už kiekvieną turto vienetą, nepriklausomai nuo to, kiek jis turi priklausinių. Pagrindinių turto vienetų yra 3+62=65(4 namas) 2+64=66(6 namas) viso 131 (kvorumas 66)
4. Bendrasavininkų susitarimu balsuoja tik vienas iš jų. Negali būti 1/2 balso.
Taigi, žmogus turintis vieną butą, vieną sandėliuką ir vieną parkvietę turi vieną pagrindinį turto vienetą ir vieną balsą su kai kuriomis retomis išimtimis. Nebent nežinau visų duomenų ir pvz. sandėliukas arba parkavimo vieta yra užregistruoti kaip atskiri turto vienetai, ar kitokių.
Ir dar vienas pastebėjimas. Dėl valdybos narių rinkimo netinka balsuoti raštu, reikia organizuoti susirinkimą (bendrijų įstatymo 11 str.12 d.) Buvo ir mūsų bendrijoje toks nežinojimas: http://kaimynai.wordpress.com/2013/07/14/skelbiamas-konkurso-laimetojas/
Jūs čia taip painiai surašėte, kad net nelabai supratau kam toks painumas reikalingas.
Kiek supratau jūsų intencija buvo atsieti interesus, kad žmonės neturintys parkingo ar rūsio neturėtų ten jokių reikalų ir nedarytų nepamatuotų sprendimų.
Yra tame kiek racijos, bet manau, jog mūsų atvejui tai netinka. Mūsų atveju bendrija turi 22 parkvietes už kurių nuomą gauna gan apčiuopiamą sumą į BENDRĄ bendrijos biudžetą. Čia kažkas siūlė man atskirti bendrijas – daryti butų savininkų bendriją ir parkviečių savininkų bendriją. Bet toks variantas man atrodo dar griozdiškesnis ir painesnis ir niekam nereikalingas.
Proporcijos gi šiuo atveju manau, jog labai tinka, nes jos dėl to ir proporcijos, kad turėtų skirtingą svorį.
O du vieno turto savininkai turi po pusę balso ir mano galva tai yra visiškai normalu. Visiškai normalu, kad žmona gali turėti kitokią nuomonę nei vyras. Galimi konfliktai jų šeimoje dėl to jau nebe bendrijos reikalas 😀
Rūsių savininkai šiuo atveju galbūt turi per didelį svorį. Bet įstatyme parašyta, kad tai kas registruota atskiru įrašų registrų centre – atskiras turto vienetas. O mūsų rūsiai būtent tokie ir yra. Požeminė parkvietė gi, šiuo atveju atvirkščiai: vienas turto vienetas registrų centre, o visi parkviečių savininkai yra to vieno turto bendrasavininkai.
P.S. 22/95/141 – tokia maža nieko nesprendžianti dalis, kad jos galime neskaičiuoti. Bet su sąlyga, kad turime excelį po ranka, tai mes galime sau tai leisti. Galite laikyti tai šiokiu tokiu frykiškumu 🙂
Kaip tik stengiausi sudėlioti viską į lentynėles kad Jums būtų aiškiau, o savo nuomonę pagrįsti įstatymais. Ir tikrai neturiu jokių intensijų ar siekio nulemti balsavimo rezultatus Jūsų bendrijoje. Man tai nerūpi. Bandau tik geranoriškai padėti toje srityje, kuria domiuosi.
Apie pajamų už bendrijos turtą paskirstymą nerašiau. Tai kitas klausimas. Rašiau tik apie balsų skaičiavimą. Bendro naudojimo objektų atskyrimas ir kelių bendrijų padalinimas taip pat yra skirtingi dalykai.
O pajamos už 22 bendrijos parkvietes turi būti dalinamos visiems savininkams. LR Civilinio kodekso 4.83 str. 6 d. „Butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.“
Kad sandėliukai arba dalis jų yra atskiri turto vienetai aš tikrai abejoju, nes negaliu tuo įsitikinti. Tačiau galite ir pats išsiaiškinti konkrečiau, kas yra atskiras turto vienetas ir kaip jis įforminamas. Ir pagalvokite logiškai, ar sandėliukas t. y. negyvenama patalpa gali būti prilygintas butui, kuriame pastoviai gyvenama, o sandėliuko savininkas balsuodamas visais klausimais turėti tokias pat teises kaip buto savininkas?
Savo komentaro 2 p. galiu pagrįsti LR Civilinio kodekso 4.85 str. 3 d. „Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.“
Pasidomėkite bendrojo naudojimo objektų aprašu, o jeigu dar neturite tai susidarykite – bus aiškiau (komentaro 1 p). Taip pat atkreipkite dėmesį į analogijas dėl kaupiamojo fondo (jei šias lėšas renkate): bendrijų įstatymo 25 str. 3 d. „Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, …, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.„
Na apie šeimą, kurios nariai negali susitarti turiu kitokią nuomonę: tai nėra normalu. Tačiau komentaro 4 p. rėmiausi LR Civilinio kodekso 4.85.str.1 d. „Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.“
Rašėte: “Ir pagalvokite logiškai, ar sandėliukas t. y. negyvenama patalpa gali būti prilygintas butui, kuriame pastoviai gyvenama, o sandėliuko savininkas balsuodamas visais klausimais turėti tokias pat teises kaip buto savininkas?
Na, pas mus yra du sandėliukai, kurių plotai ~90 ir ~58 kvadratinių metrų. Čia svarūs to savininko norai turėtų būti. Tiesa, tų sandėliukų savininkai neturi butų. Visi kiti sandėliukų savininkai turi butus. Žinoma, galima viską atskirti, bet nematau tame jokios naudos. Juoba, kad įstatyme parašyta:
Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą. Visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ir kitos paskirties pastatų savininkų susirinkime kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nuosavybės teisės objektų tame (tuose) bendrijai priklausančiame (priklausančiuose) pastate (pastatuose).
Paryškinau Nekilnojamojo turto registro dalį. Pas mus, mūsų atveju – kiekvienas sandėliukas turi atskirą nekilnojamojo turto registro numerį.
Be to mūsų sandėliukų yra kur kas mažiau negu butų. Dar ir dėl to nemanau, kad sandėliuko savininko balsas yra kuo nors diskriminuojantis butų savininkus.
Dėl civilinio kodekso 4.85.str.1 d. – ačiū. Tai išties palengvina reikalą. Tiesa, kas tas “jų susitarimu”, tai man nelabai aišku. Ką jeigu balsavime bendrasavininko balsas bus lemiamas, o jis sakys, kad su kitais bendrasavininkais nesutinka ir mano priešingai negu jie?
Vieno iš namų durų reikalas padarytas bendru nes jis toks painokas. Esmė tame, kad bendrija šiuo metu turi pinigų, kuriuos visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta naudoti bendrijos ūkiniams reikalams. Tų pinigų dar nebuvo turėta, kai buvo atnaujintos kito namo durys. Daryti dar vieną rinkliavą iš kito namo – nematau prasmės. Kam iš žmonių rinkti pinigus, jeigu pinigų yra? Geriausia būtų iš bendrų pinigų atnaujinti abejas duris lygiavertiškai. Bet kad jau gavosi toks prasilenkimas su laiku, anas pirmininkas neturėjo matyt kantrybės atnaujinti abiejų namų durų (jis gyvena tame name, kuriame durys atnaujintos), tai aš bandau šitą rebusą išspręsti maksimaliai teisingai. T.y.: to namo, kurio durys buvo atnaujintos, savininkams pinigus už duris grąžinti iš bendros sąskaitos, o kito namo duris taip pat finansuoti it bendrųjų lėšų. Stengiausi balsavime tai suformuluoti maksimaliai aiškiai ir vienareikšmiškai. Matyt nevisai pavyko.
P.S. labai ačiū jums už jūsų komentarus! Negalvokite ir nesijauskite, kad aš čia su jumis ginčijuosi, lyg man kas nors nepatiktų. Tiesiog bandau polemizuoti ir pasikalbėti su protingu žmogumi 😀 Labai vertinu jūsų visus komentarus! Ačiū dar kartą.
Jūsų bendrijoje labai nestandartinė situacija dėl sandėliukų ir parkavimo vietų, kurios priklauso bendrijai. Buvo įdomu. Tarsi kryžiažodį spręsti.
Jei su sandėliukais ir yra taip kaip sakote, keliant kiekvieną klausimą reikėtų iš naujo pagalvoti apie tai kas turi balsuoti, kad nebūtų pažeisti kurios nors grupės savininkų interesai.
Dėl durų balsavimo tai ne visą Jūsų pateiktą informaciją sužiūrėjau. Dabar matau, kad Jūsų sprendimas tikrai geras. Apie viską pagalvojote. Tačiau ateityje galite organizuoti balsavimus pagal objektus.
Dėkoju už komplimentus. Tačiau sutikite, kad mes visi esame protingi skirtingose srityse. Jūsų svetainėje taip pat esu radusi nemažai naudingos informacijos. Todėl malonu dalintis.