Tolygaus šilymo koeficiento velniava

Posted on October 21, 2013 by Skirmantas

Taigi, prirašęs vieną kitą straipsnį apie šildymą prisižadėjau visiems išsiaiškinti kaip ir pas ką galime pasikeisti bendrųjų patalpų šildymo sąnaudų padalinimo formulę mūsų namuose.

Tai kaip ir išsiaiškinau. Parašiau į Valstybinę Kainų ir Energetikos Kontrolės Komisiją emeilą, kuriame paklausiau kaip ten su tuo formulės pakeitimu.

Taigi štai praėjo keletas dienų ir gavau labai išsamų valdžiažmogišką raštą:

Paspaudus paprašys išsisaugoti pedeefą. O ten ir visas atsakymas.

Paspaudus paprašys išsisaugoti pedeefą. O ten ir visas atsakymas.

Prirašyta daug visokių žodžių. Štai kaip man pavyko visą tą tekstą išparsinti:

    • Šilumos vartotojai pasirenka metodą (Žin, 2000, Nr. 74-2262; Nr. 77; 80; 82) nustatyta tvarka iš komisijos pateiktų metodų sąrašo.
    • Galima nusistatyti tolygaus šildymo koeficientą patiems (pagal nutylėjimą jis yra 0,7).
    • Dar galima atlikti energijos vartojimo auditą. Audito reikalavimus reglamentuoja: Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. jsakymas Nr. 1-148 (Žin, Nr. 93-4830,2012). Kitaip tariant www.ena.lt saite yra sąrašas tų, kas gali tai atlikti.
      Atlikę tą auditą galima naudoti to audito rekomenduojamą koeficientą.
    • Kitus metodus, jei norėtumėm, galima suderinti su Komisija.

Deja, iš šio rašto nesupratau ar galima to tolygaus koeficiento atsisakyti ir tas bendrųjų patalpų šildymo sąnaudas padalinti visiems po lygiai, jei visa bendrija nutars taip. Tai paprašiau patikslinimo.

Paprašiau dar to metodų sąrašo. Jei neatsiųs – pamėginsiu pats surasti.

Dar pamėginsiu sukontaktuoti su kokiu nors energetikos auditu ir sužinoti ar verta mums prašyti jų pagalbos.

This entry was posted in Naujienos and tagged , , , , . Bookmark the permalink.

7 Responses to Tolygaus šilymo koeficiento velniava

  1. Skirmantas says:
    October 23, 2013 at 11:37 am

    Dėl viso pikto uždaviau štai tokį klausimą VKEKK’ui gavęs šį raštą:

    O ar galite patvirtinti, ar aš teisingai supratau, kas ten prirašyta:

    Šilumos vartotojai pasirenka metodą (Žin, 2000, Nr. 74-2262; Nr. 77; 80; 82) nustatyta tvarka iš komisijos pateiktų metodų sąrašo. Gal galite pateikti tą sąrašą?

    Kitus metodus galima suderinti su Komisija.

    Galima eksperimento būdu nusistatyti tolygaus šildymo koeficientą patiems. Galima atlikti energijos vartojimo auditą. Audito reikalavimus reglamentuoja: Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. jsakymas Nr. 1-148 (iin, Nr. 93-4830, 2012). Kitaip tariant http://www.ena.lt saite yra sąrašas tų, kas gali tai atlikti.

    Iš jūsų rašto ne visai supratau ar galima apskritai atsisakyti to tolygaus šildymo koeficiento ir bendrųjų patalpų šildymą padalinti tiesiog po lygiai, jei bendrija taip nutars?

    Tada po kiek laiko gavau tokį atsakymą:

    Laba diena,

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2013 m. palio 22 d. gavo Jūsų 2013 m. spalio 21 d. prašymus (R3-547, R3-549) dėl tolygaus šildymo sąlygos taikymo. Pažymėtina, jog 2013 m. spalio 3 d. Jūs kreipėtės į Komisiją, prašydamas pateikti išaiškinimą dėl tolygaus šildymo sąlygos. Komisija pateikė atsakymą 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. R2-3071.

    Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779) 12 punktu, prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Komisija, atžvelgdama į anksčiau minėtą nuostatą, dėl klausimų, kurie buvo pateikti Jūsų 2013 m. spalio 3 d. rašte bei į kuriuos buvo atsakyta Komisijos 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. R2-3071, pakartotinai nepasisako.

    Papildomai pažymime, jog Šilumos paskirstymo metodų rengimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 (Žin., 2004, Nr. 168-6214), 3 punkte nustatyta, kad Komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai galioja visoje Lietuvos Respublikoje ir reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo–vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo–vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų taikyti negalima.

    Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) (toliau – Taisyklės), 29.2.3 punktu, tuo atveju jei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais, taikomas Šilumos paskirstymo metodu Nr. 3, patvirtintu Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 (Žin., 2005, Nr. 60-2158; 2012, Nr. 122-6188) (toliau – Metodas Nr. 3). Tai reiškia, jog jeigu daugiabučiame name yra įrengta Taisyklių 29.2.3 punkte nurodyta šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema, šilumos paskirstymas tokiame name turi būti atliekamas vadovaujantis Metodo Nr. 3 nuostatomis, įskaitant ir nuostatas, reglamentuojančias tolygaus šildymo sąlygos taikymą.

    Informuojame, jog Komisija yra patvirtinusi 10 rekomenduojamų ir oficialiai „Valstybės žiniose“ paskelbtų šilumos paskirstymo metodų bei suderinusi 17 vartotojų pasiūlytų ir pagal Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nuostatas parengtų šilumos paskirstymo metodų. Šiuos metodus galite rasti Komisijos tinklalapyje adresu http://www.regula.lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/ (168-192 punktai).

    „Pažymime, jog šiame atsakyme pateikiama Komisijos specialistų nuomonė nėra laikoma oficialia Komisijos pozicija aiškinant ir vertinant Jūsų nurodytas aplinkybes“

    😀 Kad visiems aiškiau būtų, čia išparsintas tekstas:

    VKEKK turi teisę neatsakyti į papildomus užklausovo klausimus, jei nepateiktos naujos aplinkybės. Todėl man nieko nepatikslins.

    Užtai papildomai pabrėžė, kad VKEKK sugalvotus bajerius reikia taikyti visiems standartiniams atvejams ir tik nestandartiniams galima netaikyti ir sugalvoti naujus, jei netinka standartiniai (mūsų namai yra standartiniai – aut. pastaba).

    Nuorodą į taisyklių (kurių iki šiol yra 10) sąrašą davė.

    Ir dar pasakė, kad tai nėra oficiali VKEKK pozicija, ką čia parašė. Principe, tai galima sakyti, jog viską kas čia parašyta jie gali paneigti. Aš dėl viso pikto ir neprašysiu nieko šios pozicijos paneiginėti 😀

    Reply
    • Gedas says:
      February 27, 2014 at 2:26 pm

      Sveiki Skirmantai,

      Kaip ir Jūs, susidūrėme su ta pačia problema. Kiek “pagooglinęs” neradau dominančios informacijos, bet skaitydamas Jūsų straipsnius pamaniau, kad turėtumėte tai žinoti. Taigi, jei informacija Jums žinoma – kiek daugmaž kainuoja toks auditas? Jei name nėra bendrijos (administruoja “Adminsta”) ar užtektų surinkti gyventojų parašus? Užtenka daugumos parašų ar reikia, jog sutiktų visi (čia jau atleiskite už neišprusimą bendrijų srityje…:) ).
      Problema, jog mūsų daugiabutyje langai orientuoti pietų-šiaurės kryptimi, tad mums, gyvenantiems pietinėje pusėje, apie trečdalį sumos tenka mokėti už bendrų patalpų šildymą, tad prošvaisčių nėra, jei reiktų visų gyventojų sutikimo…
      Iš anksto dėkoju.

      Gedas

      Reply
      • Skirmantas says:
        February 27, 2014 at 2:37 pm

        Deja bendrijos nuomonės čia niekas neklaus. Kiek teko domėtis pas Valstybinę Kainų Komisiją, tai to koeficiento atsisakyti mums deja nepavyks.

        Geros žinios tos, kad tą koeficientą planuojama mažinti. T.y. netolygaus šildymo sąlygos įtaka sąskaitai bus mažinama.

        O bet tačiau dar man sakė iš tos VKK, kad galima eiti ir rinktis kokį nors kitą metodą, kuris galimai tiktų mūsų ar jūsų namui. Ten jų yra viena kita. Tik analizuoti tas formules yra bjauriai sunku.

        Auditorių aš taip ir neišklausiau kiek kainuotų namo revizija ir naujo koeficiento nustatymas.

        Kuris kelias lengvesnis – sunku pasakyti. Reikia kažkam imti vieną, o kažkam kitą ir paskui lyginti rezultatus…

        Kurį variantą jūs renkatės? 😀

        Reply
        • Gedas says:
          February 27, 2014 at 8:49 pm

          Kad koeficiento atsisakyti nepavyks jau teko suprasti iš Komisijos atsakymo… 🙂 Bet kaip suprantu, galima jį pakeisti.
          Ar turit omeny – užsakai auditą ir jei šis parodo, kad koeficientą reikia koreguoti, jis tiesiog visiems koreguojamas?
          Žinios geros, bet kada tą planuojama daryti? Kiek googlinau, tokios informacijos neradau, o ir mūsų vadybininkas-šilumininkas nieko pan. neužsiminė, kai jam skambinau. 🙂
          Kad išsirinkti teisingą kelią, tikrai reiktų išsinagrinėti tas formules, o iš pirmo žvilgsnio, ten pats velnias koją nusilaužtų. 🙂

          Reply
          • Skirmantas says:
            February 28, 2014 at 7:12 am

            Taip. Auditas turi galią nustatyti tą koeficientą pagal namo šiluminės varžos savybes. Tas numatyta VKKEK formulių aprašyme. Tas koeficientas yra 0,7 pagal nutylėjimą, t.y. kai niekas jo nepamatuoja.

            Bėda ta, kad nei vienas iš tų auditorių (tikriausiai – ne visiems dar perskambinau) nėra nieko panašaus daręs 😀 Ir kalba tada jie maždaug klausia taip: o kaip norit? ;D
            Ir taip turbūt yra dėl to paties koją nusilaužusio velnio.

  2. Gedas says:
    February 28, 2014 at 10:56 pm

    Viskas aišku, valstybės aparatas veikia. 😀
    Visgi atradau įdomių dalykų pabandęs labiau pasigilinti į šilumos sąskaitą, tiksliau apie viso namo šilumos suvartojimą. Taigi su sąlyga, kad informaciją interpretuoju teisingai išeina taip:
    -Tendencija tokia, jog “šilumos kiekis, priskirtas butams ir kitoms patalpoms šildyti” (nr. 7 toje lentelėje) sudaro mažiau negu pusę visos mūsų name suvartotos šilumos (pvz. 2014 m. sausio mėn – iš namo sunaudotų 59 MWh, tik 26 MWh buvo sunaudoti butams). Deja, neturiu su kuo palyginti, bet spėju, kad čia tikrai nėra labai normalu.
    -Jeigu tas 0,7 koef. taikomas buto suvartotos energijos kWh/m² lyginant su nr. 6 nurodytu “vidutiniu šilumos kiekiu, tenkančiu namo 1 m² naudingojo ploto per ataskaitinį laikotarpį, kWh/ m²”, tai turbūt mano problema ne koeficientas, o tai, kad mūsų namas šildo laukus…:) Sausį mūsų buto kWh/ m² sudarė 0,88 vidurkio (o likusiais šio šildymo sezono mėn. buvo aukštesnis už tą vidurkį). O tai, kad sąskaitoje 1/3 už bendrų patalpų šildymą, net atsižvelgus į buto plotą išeina, kad “baudos” už “vogimą” negavome.
    Aišku, jei informaciją interpretavau neteisingai, visai gali būti, kad čia parašiau visiškus kliedesius. 🙂

    Reply

Leave a comment

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.